Neįmanoma būti mėgiamam visų. Tiesą sakant, jeigu tu visiems patinki – greičiausiai kažką darai ne taip. Būti nemėgiamam ar net nekenčiamam – neišvengiama gyvenimo dalis. Jei gyveni savo gyvenimą darydamas tai, kuo tu tiki – greičiausiai tu dar labiau nepatiksi tam tikriem žmonėm. Tu kelsi grėsmę jų įsitikinimam, sukelsi pavydą ar sukursi daugybę kitų priežasčių, kurios ves kai kuriuos žmones tau jausti stiprų neapykantos ir nemėgimo jausmą.

Būti nekenčiamam tiesą sakant nėra problema. Tikroji problema, kad mūsų niekas nemokino, kaip su ta neapykanta dorotis.

Būdamas vieša asmenybė, kuri paviešino didelę savo asmeninio gyvenimo dalį ir kėlė klausimus apie tam tikrų žmonių įsitikinimus – aš neišvengiamai susiduriau su didžiuliu kiekiu kritikos, nemėgimo ir tiesioginės neapykantos. Kartais aš į ją atsakiau tinkamai, kitus kartus suklydau ir pasielgiau ne taip, kaip būtų buvę geriausia. Vis dėl to – to pasekoje išmokau daug pamokų, kurios galiausiai pavirto praktika, kuria vadovaujuosi susidurdamas su hater’iais.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu su tavimi geriausiais įrankiais, kuriuos atradau ir kuriuos efektyviai pritaikiau kiekvieną dieną dorodamasis su kritika, asmeniniais užsipuolimais ir neapykanta. Tikiuosi, jog mano naudojami įrankiai padės ir tau, kada išdrįsi būti savimi ir neišvengiamai susidursi su šiuo pasipriešinimo tipu ir sugebėsi jį įveikti.

Apibrėžiant Hater’į

Dažna klaida, kurią atliekame įvairiose situacijose – mes bandome atrasti sprendimą problemai, kurios tinkamai neapibrėžėme. Problemos apibrėžimas, mano patirtyje, dažnai sudaro pusę sprendimo. Kuo geriau mes suprantame ir sugebame tiksliai apibūdinti iššūkį, su kuriuo susidūrėme – tuo aiškesnis tampa sprendimas. Todėl prieš pereinant prie tiesioginio šios problemos sprendimo – visų pirma apibrėšiu, kas būtent yra hater’is.

Mums visiems reikia atsako. Pastebėjimų ir atsiliepimų išklausymas apie savo veiksmus ir sprendmus, tiek pozityvius, tiek negatyvius – vienas pagrindinių mūsų tobulėjimo būdų. Būtų didžiulė klaida visiškai neklausyti ir vengti kritikos, kadangi tai stipriai apribotų mūsų tobulėjimą. Tačiau potencialus atsakas gali tapti problema, kada jis yra sakomas be jokių apsvarstymų ar racionalaus mąstymo, arba kada jis vedamas negatyvių emocijų, vietoje to, kad iš tiesų pasiūlyti dėmesio vertą įžvalgą. Būtent dėl to žmogus, kuris išreiškia neigiamas emocijas (neapykantą) pirmoje vietoje tik tam, kad jas išreiškti, o ne tam, kad mums pasiūlytų naudingą atsaką – teisėtai vadinamas hater’iu (nekentėju).

Supratimas, kad hater’is iš principo yra žmogus, kuris tiesiog ‘išmeta’ savo negatyvias emocijas link mūsų yra didelė dalis sprendimo. Kita šio supratimo dalis – paklausti savęs ar šis žmogus, kuris mums siūlo negatyvią kritiką ir neapykantą turi teisę ir kvalifikaciją tai daryti.

1# Įvertink kas tavęs nekenčia

Kiekvienam iš mūsų natūralu suvokti pasaulį pagal tai, kaip mes jį suvokiame patys. Mes tikimės, kad kiti žmonės galvoja ir priima sprendimus taip, kaip mes. Kitaip sakant – jeigu tu esi racionalus žmogus, tau bus natūralu manyti, kad ir kiti žmonės yra tokie. Deja pasirodo, kad taip elgtis ir galvoti yra viena iš didžiausių klaidų susidūrus su hater’iais.

Didelę dalį savo YouTube karjeros aš praleidau keldamas kritinius klausimus apie kovos menus. Savo nuomonę rėmiau daugiau nei 15 metų patirtimi mokantis ir mokinant kovos menus. Būtent dėl to, kada skaitydavau komentarus, kurie prieštaravo mano nuomonei – aš natūraliai manydavau, jog kito ekrano pusėje esantis žmogus taip pat yra racionalus, patyręs šioje srityje individas. Tiesa yra ta, kad dažniau nei rečiau žmogus, kuris skiria laiko parašyti negativių emocijų užvaldytą žinutę yra šioje srityje nenusimanantis žmogus, kuris rašo vadovaudamas labai menku šios srities supratimu. Kitais kartais tai ne tik mažai patyręs žmogus, tačiau dažnai ir emociškai nestabilus žmogus.

Priežastis dėl ko šis suvokimas yra toks svarbus, jog jei mes kažkuria savo dalimi manome, kad žmogus siūlantis mums neigiamą kritiką yra nusimanantis ir emociškai stabilus individas – tai priverčia mūsų pasąmonę rimtai apsvarstyti siūlomą žmogaus nuomonę, ko pasekoje, jeigu mes su ja nesutinkame – tai pradeda begalinį procesą, kurio metu mes norime ir bandome paaiškinti kitai pusei, jog jų teiginys yra neteisingas.

Šio metoda grožis yra tas, jog jeigu tu iš tiesų supranti, kad žmogus, kuris siūlo neigiamą komentarą greičiausiai neturi kvalifikacijos jį pateikti ar nėra pakankamai emociškai stabilus, jog vertingai pagrįstų savo nuomonę – šiuo atveju mūsų protas natūraliai leidžia sau mažiau kreipti dėmesį į šią nuomonę ir į ją pažiūri pro pirštus. Tai padeda ne tik neįsivelti į begalines, bevaises diskusijas, bet taip pat padeda išvengti neigiamų emocijų perėmimo iš šio žmogaus/komentaro.

Duosiu tau pavyzdį – įsivaizduok trijų metų vaiką, kuris tau pasako, kad tu neišmanai savo darbo. Jeigu tu emociškai priimtum tokį jo pastebėjimą – tai reiškia, kad tau visapusiškai trūksta brandos ir tau reikia gerai su savimi padirbėti. Bet, jeigu tu esi normalus žmogus – tau akivaizdu, kad šis trijų metų vaikas nesupranta ką jis tau sako ir to pasekoje tu nepriimsi emociškai jo komentaro ir nepradėsi su juo ginčytis.

Deja mums kartais pritrūksta brandos ir įžvalgumo suprasti, kad dažniausiais hater’iai yra beveik identiški šiam trijų metų vaikui. Jie nesupranta to apie ką kalba ir neturi pakankamos emocinės pusiausvyros to tinkamai ir vertingai išreikšti. Nors mums natūralu tikėtis iš kitų žmonių būti tokiems, kaip mes – kartais yra svarbu suprasti, jog ne visi žmonės racionalūs ir pakankamai brandūs ar emociškai stabilūs ir į ne visų nuomonę reikia įsiklausyti ir gilintis. Šis supratimas gali nuveikti stebuklus, kadangi jį pilnai perpratus mes pradedame matyti hater’ius, kaip šiš šio pavyzdžio trijų metų vaikus ir gebame ramiai praleisti jų kritiką ir negatyvias emocijas pro šalį, toliau sėkmingai siekdami savo tikslų.

Kas toliau?

Kol jau ši informacija ir metodas gali drąstiškai pakeisti tai, kaip tu tvarkaisi su hater’iais – yra ir daugiau įrankių, kuriuos aš pats pastoviai naudoju susiduriant su šiomis emociškai blaškančiomis situacijomis. Tačiau jomis pasidalinsiu sekančioje šio straipsnio dalyje kitą dieną.

Iki tol – pasidalink su manimi komentaruose ką naudingiausio sužinojai ir atradai šiame straipsnyje. Galbūt šį metodą tu jau esi panaudojęs ir turi gerą istoriją kaip pavyzdį?

Nekantrauju išgirsti iš tavęs.